Elektroninis kompresoriaus valdymas

Buityje prisireikė nedidelio našumo kompresoriuko. Buvo pasirinktas kompresorius iš šaldytuvo. Žinoma, vienas pats kompresorius nieko vertas: jam reikalingas išsiplėtimo talpa (resiveris), slėgio relė, toliau tęsiant apsauginis vožtuvas, filtrai ir t.t.

Labiausiai norėjosi elektroninio valdymo su segmentinių LED indikacija. Gan ilgai domėjausi, kol radau tinkamą slėgio daviklį.

Suprojektavau schemą, pcb, pagaminau pcb, viską surinkau ir parašiau programą. Kompresorius junginėjamas simistoriaus pagalba, kuris valdomas tik kai tinklo įtampa kerta 0. Šitaip gavosi begarsis kompresoriaus junginėjimas 🙂

Viską valdo mikrovaldiklis ATmega8. Visa plokštė maitinasi ~230V, joje sumontuotas maitinimo blokas kuris maitina analoginę ir skaitmeninę dalis. Į šia plokštę jungiamas ir kompresorius.

Mygtukais nustatoma histerezės ribos, bei išjungiamas ar įjungiamas slėgio palaikymas.

Šiuo metu didžiausias palaikomas slėgis 5 bar. Matavimui naudojamas MPX5500 jutiklis. Žinoma, galima naudoti ir kitus slėgio jutiklius, taip pasiekiant didesnes matavimo ribas (pvz. 7 bar).

Maitinimo dalis padaryta taip:

~230 transformatoriaus pagalba keičiama į 16V neišlygintos. Išlyginta apie 22V. Tai yra gana didelė įtampa naudojant standartinį 7805 stabilizatorių ir būtų gaunami dideli nuostoliai.

Tad 22V keičiu į 5V panaudodamas impulsinį keitikliuką, kas leido išgauti gana didelį naudingumo koeficientą (apie 90%). Įtampos stabilizavimui panaudota mikroschema 34063.

Gali kilti klausimas kodėl panaudotas tokios ddelės išėjimo įtampos transformatorius?

Panaudotas transformatorius toks, nes buvau įsigijęs didesnį kiekį. Manau, kad impulsinio stabilizatoriaus panaudojimas visada sveikintinas dėl begalės jo privalumų.

Žinoma, impulsinis keitiklis generuoja daugiau triukšmų.

Visada reikia ieškoti kompromiso tarp privalumų ir trūkumų. Jei ir būtų nenaudojamas impulsinis maitinimo stabilizatorius, triukšmų šaltinių visada bus. Pagal visas teorijas net rezistorius triukšmauja.

Atmetus impulsinį stabilizatorių, triukšmų šaltinių vis tiek liktų: pastovus anodų perjunginėjimas, kitų išėjimų junginėjimas, pačio mikrovaldiklio vidinių procesų generuojami triukšmai. Nuo visų šitų trukdžių turi gelbėti gera schemotechnika: teisingai išvedžiotos žemės, maitinimo grandys, panaudoti filtrai analoginei daliai maitinti.

Apie dabar esamą maža triukšmų įtaką parodo stabilūs slėgio matavimai.

Mygtukai buvo numatyti ir ant plokštės, ir jungiami jungtele (matoma ant PCB 3 kontaktų, tarp mygtukų). Taip padaryta nes, nebuvo aiškus priekinės panelės dizainas. Paskutiniame etape buvo sukurtas priekinės panelės dizainas, kuriame mygtukai stovi šone, tad panaudotas mygtukų prijungimas jungtele.

Šį projektėlį pristačiau „RS stipendija“ konkurse. Pristatomoji vaizdo medžiaga:

Bet kuriuo atveju tai šis įrenginys lieka prototipu ir į masinę gamybą dar nepretenduoja. Gaminant sekantį kompresorių, klaidų nekartosiu 😉

Spread the love
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

3 thoughts on “Elektroninis kompresoriaus valdymas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *