Kompiuterių tinklas šiais laikais reikalingas ne tik kompiuteriams, bet ir mobiliems įrenginiams, spausdintuvams, TV, priedėliams, žaidimų konsolėms, įvairiems IoT sprendimams, IP kameroms ir t.t..
Šviesolaidžio signalo lygio matavimas
Be tinklinės talpyklos (angl. NAS – network attached storage) jau nebegaliu įsivaizduoti savo gyvenimo. Teko naudoti dedikuotą QNAP TS-251 bei iš įvairių SBC (angl. Single board computer) padarytus NAS. Atėjo laikas pasistatyti galingesnį NAS.
Šiuolaikinio būsto nesivaizduoju be gaisro ir apsaugos signalizacijos sistemų. Jau net bandoma priversti žmones turėti bent viena autonominį dūmų detektorių, nors, manau, kad pavieniai tokie jutikliai daug naudos nesuteikia.
Naujame būste prieš apdailos darbus pavedžiojau laidus signalizacijai. Meistrams baigus apdailos darbus, pradėjau signalizacijos montavimą ir paleidimą, kad galėčiau pradėti vežti vertingus daiktus 🙂
Dabar yra didelė įvairių apsaugos sistemų pasiūla. Net keletas Lietuvos gamintojų projektuoja/gamina nemažai gerų ir įnovatyvių produktų ir gan stipriai įsitvirtino tame segmente. Tačiau, esu gan konservatyvus šioje srityje ir nusprendžiau rinktis ilgametį kanadienčių apsaugos sistemų gamintoją Paradox. Taip pat esu linkęs naudoti tik laidines apsaugos sistemas, jei tai leidžia situacija.
Iš pradžių patikrinau ar viskas veikia ant stalo
Prieš metus mano automobiliui pradėjo degti oro pagalvių (SRS) klaidos lemputė. Tai manęs nė kiek nenudžiugino 🙁 Deganti lemputė reiškia, kad sistemoje kažkas negerai ir ji nebeveikia. Tai ne tik sumažina bendrą automobilio saugumą, bet ir neatitiktų techninės apžiūros reikalavimų. Nusprendžiau kad problemą reikia spręsti pačiam, nes vistik elektronikas esu 🙂 Šis įrašas yra senos istorijos aprašymas 🙂
Intel jau senokai bando taikytis į nedidelius ir negalingus mini kompiuterių rinką su Edison ir Intel stick.
Pirmojoje Intel stick kartoje buvo naudojamas Intel Atom procesoriai. Tai negalingi x86 architektūros procesoriai.
Intel Stick minikompiuteris (foto šaltinis https://www.pcmag.com/review/347631/intel-compute-stick-core-m3)
Išbandęs NAS padarytą iš Raspberry Pi norėjau sumažinti didžiausią jo trūkumą: 1Gbs Ethernet sąsajos nebuvimą. Egzistuoja daug įvairių SBC kompiuterių, ne vien Raspberry Pi. Kai kurie turi net stipriai geresnę aparatinę dalį. Žinoma, Raspberry Pi bendruomenė visiems šluosto nosį su puikiu palaikymu.
Šiame įraše aprašysiu kaip reikia pasidaryti internetinį imtuvą iš Raspberry Pi, kuriuo jau naudojuosi beveik 3 metus.
Raspberry Pi iradio viduje
Kažkada rašiau apie gan gerai išdirbtą NAS (tinklines talpyklas) sprendimus. Tačiau tokie sprendimai gan brangoki.
Prireikė nepačios galingiausios NAS, įvairioms kopijom laikyti ir kitiems reikalams.
Turėjau nenaudojamą Raspberry Pi 2, tad jį panaudojau. Papildomai įsigijau 3TB kietąjį diską, USB-SATA keitiklį, maitinimo šaltinį, uSD kortelę.
Raspberry Pi + SATA USB + HDD + maitinimas
Pirmosios šio puslapio versijos buvo grynas html, po to tobulesnes versijas programavau naudodamas php.
Supratęs, kad pačiam parašyti ir palaikyti sistemą, kuri turėtų visas norimas funkcijas yra didelis darbas, maždaug 2005 metais pradėjau galvoti apie turinio valdymo sistemos pasirinkimą. Pamenu, rinkausi tarp PHP-Fusion, Joomla! ir e107. Tada pasirinkau e107. Didelio pasirinkimo tada nebuvo, gal net WordPress dar nebuvo 🙂
e107 savo funkcijas atliko gerai, tačiau laikui bėgant man ji vis labiau atrodė pasenusi.
Kinams pasiūlius dar pigesnes ir patrauklesnes PCB gamybos paslaugas nesugebėjau joms atsispirti. Dabar galima gauti 10×10 cm PCB už ankstesnę 5×5 cm PCB kaina. Taip pat dabar už tą pačią kainą galima pasirinkti norima apsauginės kaukės spalvą, tad PCB jau gali įdomesnių spalvų nei žalios 🙂
