Išbandęs NAS padarytą iš Raspberry Pi norėjau sumažinti didžiausią jo trūkumą: 1Gbs Ethernet sąsajos nebuvimą. Egzistuoja daug įvairių SBC kompiuterių, ne vien Raspberry Pi. Kai kurie turi net stipriai geresnę aparatinę dalį. Žinoma, Raspberry Pi bendruomenė visiems šluosto nosį su puikiu palaikymu.
Šiame įraše aprašysiu kaip reikia pasidaryti internetinį imtuvą iš Raspberry Pi, kuriuo jau naudojuosi beveik 3 metus.
Raspberry Pi iradio viduje
Kažkada rašiau apie gan gerai išdirbtą NAS (tinklines talpyklas) sprendimus. Tačiau tokie sprendimai gan brangoki.
Prireikė nepačios galingiausios NAS, įvairioms kopijom laikyti ir kitiems reikalams.
Turėjau nenaudojamą Raspberry Pi 2, tad jį panaudojau. Papildomai įsigijau 3TB kietąjį diską, USB-SATA keitiklį, maitinimo šaltinį, uSD kortelę.
Raspberry Pi + SATA USB + HDD + maitinimas
Pirmosios šio puslapio versijos buvo grynas html, po to tobulesnes versijas programavau naudodamas php.
Supratęs, kad pačiam parašyti ir palaikyti sistemą, kuri turėtų visas norimas funkcijas yra didelis darbas, maždaug 2005 metais pradėjau galvoti apie turinio valdymo sistemos pasirinkimą. Pamenu, rinkausi tarp PHP-Fusion, Joomla! ir e107. Tada pasirinkau e107. Didelio pasirinkimo tada nebuvo, gal net WordPress dar nebuvo 🙂
e107 savo funkcijas atliko gerai, tačiau laikui bėgant man ji vis labiau atrodė pasenusi.
Kinams pasiūlius dar pigesnes ir patrauklesnes PCB gamybos paslaugas nesugebėjau joms atsispirti. Dabar galima gauti 10×10 cm PCB už ankstesnę 5×5 cm PCB kaina. Taip pat dabar už tą pačią kainą galima pasirinkti norima apsauginės kaukės spalvą, tad PCB jau gali įdomesnių spalvų nei žalios 🙂
Nuo mažens domino visokios racijos. Kai buvau vaikas turėjau gal bent 3 komplektus įvairių žaislinių racijų (walkie talkie). Vėliau įsigijau porą vieno kanalo 27 MHz CB racijų (radijo stotelės), o dar vėliau porą PMR446 radijo stotelių. Žinoma, nei vienų radijo stotelių labai nereikėjo, visos labiau įsigytos žaidimams ar įdomumo dėlei.
Ir toliau įvairiomis radijo stotelėmis labai nesidomiu, bet kažkada perskaičiau kad egzistuoja gan universalių radijo stotelių, kurios palaiko įvarius dažnius, galima programuoti ir t.t. Viena iš tokias savybes turinti radijo stotelė yra Baofeng UV-5R, kurią nusprendžiau įsigyti.
Išbandęs Si4703 FM priėmimo mikroschemą, projektą šiek tiek patobulinau ir tai tapo dar neidealiu, bet jau panaudojamu prietaisu. Tikėtina, kad šis prietaisas pakeis virtuvėje naudojama muzikinį centrą, kuris nelabai patiko.
Bevielio ryšio Bluetooth standaro versijos vis didėja, tad nusprendžiau išbandyti Bluetooth 4.0 garso perdavimo sprendimą su duomenų neprabandančiu aptX garso glaudinimo algoritmo dekoderiu.
Visad norėjau pasinaudoti 3D spausdinimo technologiją, pvz. kokio nors įrenginio korpusui. Netikėtai ši technologija buvo panaudota dingusioms smulkioms automobilio detalės atkurti.
Senokai (maždaug nuo 2011 metų pabaigos) naudoju savo neoninių indikatorių laikrodį (angl. Nixie clock). Laikrodį sudaro 4 vnt. IN-14 (rus. ИН-14), mikrovaldiklis Atmega8, realaus laiko laikrodis (RTC) DS1307 ir kiti komponentai. Nors lempos buvo jau naudotos (iš 1977 metų skaičiavimo mašinos Iskra-111), tačiau jos iki šiol puikiai šviečia.
