Saulės sekimo sistemos prototipas

Vis labiau plinta saulės energetika. Ta proga truputi paeksperimentavau 🙂

Dėl saulės nuolatinės padėties keitimosi dienos metu prarandama gana daug energijos dėl netinkamo kampo.

Didžiausias efektyvumas gaunamas tada, kada saulės spinduliai krenta stačiu kampu (90 º) į saulės elementą. Deja, naudojant statinę sistema tai pasiekti visą laiką nėra įmanoma, dėl nuolatinės saulės padėties kitimo.

Saulės sekimo sistemos paskirtis yra sekti saulės judėjimą ir teisingai orientuoti saulės baterijas, tuo pasiekiant didesnį iš saulės gaunamos energijos kiekį

Aktyvios saulės sekimo sistemos valdomos elektrinių sistemų, kurios gauna duomenis iš fotojutiklių ar iš aprašytų saulės judėjimo trajektorijų. Pavaros pakreipią saulės elementus nurodytu kampu. Šioms sistemoms reikalinga tam tikra elektronika, pavaros bei papildoma energija.

Pasyvios saulės sekimo sistemos naudoja hidraulines sistemas, kurios veikiamos saulės sukuriamos šilumos. Naudojamos žemos virimo temperatūros suslėgtos dujos, kurios išsiplečia pakaitinus saulei. Šioms sistemoms nereikalinga papildoma energija.

Paprastai aktyvios saulės sekimo sistemos yra daug tikslesnės, tad jos naudojamos kur reikalingas didesnis tikslumas, pvz. koncentruotuose saulės sistemose.

Nusprendžiau pagaminti vienos ašies saulės sekimo sistemos prototipą. Sukūriau sistemą, kurią sudaro mikrovaldiklis, servo pavara, saulės padėties jutiklis (sudarytas iš fotorezistorių) ir kiti papildomi komponentai.

Įrenginio pagrindas – 8 bitų mikrovaldiklis.

RS485 sąsaja numatyta sistemos nuotoliniam valdymui ir parametrų stebėjimui.

Saulės sekimo sistemos pagrindiniai elementai:

  1. jutiklių laikančioji konstrukcija
  2. šviesos jutikliai
  3. konstrukcijos padėties keitimo ašis
  4. orientavimo kryptis
  5. šviesos šaltinis (saulė)

Realizavau saulės sekimo algoritmą, kurio esmė, subalansuoti iš fotorezistorių gaunamas reikšmes, sukinėjant šviesai jautrių elementų sistemą.

Veikimą parodau šiame vaizdo įraše:

Naudojant vienos ašies saulės sekimo sistemą, galima pagaminti apie 30% daugiau energijos.

Spread the love
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  

4 thoughts on “Saulės sekimo sistemos prototipas

    • Ši servo pavara yra naudojama modeliuose. Jos valdymas vyksta paduodant valdymo signalą, kuriam naudojama impulso pločio moduliacija (angl. PWM). Keičiant impulso plotį, keičiasi pasukimo kampas. Naudojamas apie 50 Hz signalas. Centrinė padėtis paprastai yra kai valdymo impulso plotis 1,5 ms.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *