Arduino – tai atvira platforma, leidžianti nesunkiai įgyvendinti įvairius elektronikos projektus. Platforma susideda iš programinės dalies (Arduino IDE) bei aparatinės dalies. Aparatinės Arduino platformos pagrindas yra Atmel mikrovaldiklis, bet taip pat yra sukurta nemažai panašių atitikmenų su kitų gamintojų mikrovaldikliais (Energia – panaudojant Texas Instruments mikrovaldklius, Nucleo – ST mikrovaldikliai).
Arduino naudoja C ir C++ programavimo kalbos “mišinį”. Išmokti šią programavimo kalbą nėra sudėtinga. Yra sukurta daug bibliotekų bei joms nesunku rasti pavyzdžių. Arduino bibliotekos gana universalios, bet nelabai efektyvios. Bibliotekų sparta yra mažesnė ir gautas sukompiliuotas kodas didesnis, nei programuojant tiesiog C kalba.
Arduino aparatinės dalies funkcijos gali būti plečiamos jungiant papildomas plokštes (agnl. shield). Išplėtimo plokščių gali būti prijungta ne viena, jas dedant viena ant kitos, taip formuojant „bokštą“.
Iki šiol su Arduino platforma kažką teko susidurti tik vieną kartą gyvenime 🙂 Kadangi kartais vis pamatau kokį nesudėtingą projektėlį realizuota Arduino platformoje ir ne visa yra noro ar laiko perkelti ar realizuoti kitose platformose, nusprendžiau įsigyti keletą Arduino plokštelių. Originalūs Arduino yra pakankamai brangūs, tad nusprendžiau išbandyti kinietiškus klonus. Arduino klonus gamina ne tik kiniečiai, bet ir kiti gamintojai pvz.:
- Seeduino (Seedstudio)
- Iteaduino UNO (ITEAD Studio)
- BLEduino UNO (-, su integruotu Bluetooth)
- Funduino UNO
- DCCduino UNO
- ir t.t.
Manieji Arduino ant PCB buvo pažymėti „M. JduinoUNO R3“. Tikriausiai kažkurio rytų šalies inžinieriaus garbei 🙂
Pagrindiniai skirtumai nuo originalaus Arduino:
- Atmega328P SMD korpuse
- CH340 USB-UART keitiklis
- Turi papildomą eile 0,1“ kontaktams